Lapkričio 17 dieną Šilutės Vydūno gimnazijoje paminėta UNESCO diena. Šiemet ji buvo kitokia, šventiškesnė, nes svečiavosi mokytojų ir mokinių grupė iš Radviliškio Lizdeikos gimnazijos. Radviliškiečiai ne tik pasidalijo savo patirtimi UNESCO asocijuotų mokyklų tinkle, bet ir parodė meninę programą.
Susitikimo oficialiojoje dalyje buvo išklausytas nacionalinės UNESCO atstovės mokyklų tinklui Lilianos Bugailiškytės-Lideikienės virtualus sveikinimas, po to sekė mokytojų ir mokinių pranešimai apie UNESCO ASPnet tinklo naujoves, mokiniai pristatė praeitais mokslo metais vykdytus projektus, o viešnios iš Radviliškio Lizdeikos gimnazijos – direktoriaus pavaduotoja ugdymui Skirmantė Petraitienė ir biologijos mokytoja metodininkė Asta Šmukštienė – pasidalijo savo mokyklos veiklos UNESCO tinkle ypatumais, ypač daug dėmesio skyrė gamtamokslinių dalykų sričiai.
Po pertraukėlės visi galėjo išgirsti Lizdeikos gimnazijos trečiokų atliekamą roko operą „Meilė ir mirtis Veronoje“ (režisierė teatro mokytoja Rasa Atkočiūnienė), akompanavo gyvo garso grupė „Ratai“ (vadovas muzikos mokytojas Egidijus Kablys). Svečiai klausytojus pavergė savo profesionalumu, nuoširdumu ir puikia nuotaika.
Bet UNESCO diena paminėta ne tik aktų salėje. Mokiniams buvo organizuotos dvi specialios pamokos, jų metu žiūrėta dokumentinė istorinė laida „Lietuvos kolumbai“, kurioje pristatytos iškilios Lietuvos asmenybės, tarpukariu garsinusios savo šalies vardą pasaulyje ir palaikiusios ryšius su Indija. Kiekviena klasė gavo po užduotį paruošti stendą, susijusį su filme matytomis asmenybėmis arba su kitais iškiliais žmonėmis, puoselėjusiais ryšius su Indija, sanskrito kalba. Šie stendai bus eksponuojami gimnazijoje gegužės mėnesį, indų viešnagės metu. Vydūno gimnazijos mokinių ir mokytojų grupė jau yra parengusi fotodarbų parodą „Čia Lietuva, čia mano namai“, ją gruodžio mėnesį vydūniečiai veš dovanų į Indiją.
UNESCO dieną rengė gausus būrys aktyvių, žingeidžių gimnazistų, tarp jų ir ASEF projektų (du iš jų yra gavę auksinius apdovanojimus) dalyviai, mainų su Indija grupė; vadovės mokytojos Lolita Kučinskienė ir Marytė Lukošaitienė.
Mokytojos Lolitos žodžiais tariant, UNESCO dienos renginiai pasėjo taikos grūdą, kuris augs ir augins mus dar geresniais, taikesniais, draugiškesniais bendruomenės nariais. Juk tokia ir yra pagrindinė UNESCO misija – puoselėti taikos kultūrą, bendravimą ir bendradarbiavimą visais įmanomais lygmenimis.
Nuotraukoje scena iš „Meilės ir mirties Veronoje“.
Renginys labai gražus ir šiltas, miuziklas patiko, bet administracijos veiksmai PO (Pabrėžiu – po)visą renginį apjuodino taip, kaip niekas nesitikėjo. Tik įsikišus mokytojai Sandrai pabaigta absurdiška situacija ir mokiniai išleisti iš užrankintos (!) Mokyklos.
Ne pats išmintingiausias dalykas yra kalbėtis internete, bet sumaniau ir aš pasakyti Trečiokui ir kitiems tos nesmagios situacijos dalyviams: metų pabaigos įtampa dažnai, deja, suteikia bereikalingo dramatizmo – arba per skaudžiai reaguojame, arba per skaudžiai pasakome, arba lyg ir girdime, bet neišgirstame, ką kalba kitas.
Būtų labai gražu ir išmintinga nuryti nuoskaudas ir pasikalbėti ne interneto platybėse – ramiai,kaip ir dera belaukiant Kalėdų. Išmintingi buvo žmonės, sugalvoję Adventą, kaip ramaus susivokimo laiką, kad neužsimirštume, kaip svarbu sutarti su savimi ir su kitais, nesinešioti pykčio, šnekėtis apie tai, dėl ko blogai jaučiamės, ko pasigendame (kaip, beje, pasakyti ir gerą žodį, nors turbūt šį kartą tai lyg ir ne į temą)…
Tai toks beveik pamoksliukas išėjo. Bet kaip išėjo, taip tegul lieka. Gal vis ne be reikalo.