Vydūnas

  Nėra Likimo, kuris už arba šalia žmogaus stovėtų. Pačiame žmoguje randasi kaip jo gyvybė, taip ir jo gyvenimo ir jo likimo priežastis. Vydūnas

 

Išmintis visais laikais labai vertinama, o išmintingi žmonės gerbiami.

Vydūnas – vienas žinomiausių Lietuvos išminčių. Jis parašė nemaža savitų filosofinių ir literatūrinių veikalų, palikusių žymę mūsų tautos kultūros pavelde.

Tikrasis rašytojo vardas ir pavardė yra Vilhelmas Storosta. Jis manė, kad žmogaus vardas turi sutapti su jo esme, todėl pasirinko Vydūno vardą (visa regintysis, matantysis). Aktyvus dvasios gyvenimas ir kūno askezė (valgė labai mažai, visai atsisakė mėsos) išskyrė šį filosofą iš kitų to meto asmenybių.

Vydūnas gimė 1868 metų kovo 22 dieną Jonaičių kaime, netoli Šilutės. Augo religingoje šeimoje: tėvas buvo pastorius, o mama – jautrios sielos dievobaiminga moteris. Būsimajam mąstytojui maždaug nuo devynerių metų pradėjo rūpėti žmogaus būties klausimai – gyvenimo prasmė, tikėjimas, Dievas… Anksti pasirinkęs pedagogo kelią, studijavo Ragainės mokytojų seminarijoje, vasaromis klausė religijos, filosofijos, literatūros paskaitų Vokietijos universitetuose. Ypač domėjosi filosofija ir literatūra. Be viso to, dar mokėsi anglų, prancūzų ir sanskrito kalbų. Mokytojavo Kintuose ir Tilžėje. Aktyviai įsijungė į visuomeninį gyvenimą: vadovavo chorams, draugijoms, skaitė paskaitas.

Hitlerio valdžiai uždraudus lietuvių kultūrinę veiklą, Vydūnas ne kartą buvo pažemintas ir paniekintas. Karui baigiantis pasitraukė į Vokietiją ir ten sulaukė savo gyvenimo galo. 1953 metų vasario 20 dieną mirė Detmolde, ten buvo palaidotas, o 1991 metų spalio 17 dieną jo palaikai pervežti į Lietuvą ir palaidoti Bitėnuose, prie Rambyno kalno, kuriame ne kartą rašytojas lankėsi ieškodamas vienumos ir įkvėpimo.

Žymiausi Vydūno darbai yra dramos („Probočių šešėliai”, „Amžina ugnis”, „Pasaulio gaisras”, „Jūrų varpai” ir kt.) ir filosofiniai traktatai („Slaptinga žmogaus didybė”, „Mūsų uždavinys”, „Tautos gyvata”, „Sąmonė” ir kt.), kuriems būdinga filosofinių idėjų įprasminimas, simboliai, ritualai. Pagrindinė kūrybos tema – žmogiškumas. Svarbiausia ideologija – žmogaus ir tautos ryšys, todėl Vydūnas visiškai pagrįstai gali būti vadinamas humanistinės etikos kūrėju.