Gimnazijos daina

SODAS

 Tomas Augulis

Kai vakare mano sode žaidžia linksmai saulės blyksniai,

Vėjas tingus supa lapus, drasko lipnius laiko tinklus,

Ten už ribos sprangios dulkės, miesto kaitroj pėdos smulkios…

Nepagalvok, nesiskundžiu, nepagalvok…

Lyg po lietaus, šilto, švelnaus, čia ateinu, kai pavargstu,

Ir nuo žolių rasą geriu lyg iš mažų laimės delnų.

Čia aš tikiu savo žodžiais, būti galiu nevienodas,

Toks, koks esu, geras, blogas, toks, koks esu.

Sodas, į kurį vienas einu slapčia,

Kai kliedesy slogiai rimsta miestas vakare,

Ir duris uždarau tvirtai paskui save,

Kai visi laukia miego valandos…

Medžių šlamesy, lapų gaiviam šilke,

Eikli mintis tartum juoko aidas kalnuose,

Ir viltis snaudžia naujo ryto laukime,

Ir širdis atsigauna erdvėje, kai diena užmiršta…

Ką gi, vėlu, virsta šalčiu taip laikina sodo vėsa,

Grįžt neilgai, jeigu žinai – sodas, deja, vien svajose…

 (3 kartus)

Keista tiktai, jeigu niekad ten nebuvai miestui miegant,

Tai netoli – jeigu tiki, rasti gali…

Paklausykite…