„Tegul tavo šypsena keičia pasaulį, bet tegul pasaulis nepakeičia tavo šypsenos,“ – tokie žodžiai pasitiko mus Ispanijos mokykloje ir lydėjo visą kelionę, kol galiausiai juos, užrašytus ant marškinėlių, mes su mokytoja Lile parsivežėme namo.
Štai jau ketvirtą kartą mūsų gimnazistai turi galimybę aplankyti Ispaniją, savaitę pagyventi ispanų šeimose ir visko daug nuveikti kartu su savo draugais iš Les Carolines mokyklos Valensijoje.
Kovo 24 dieną dešimties pirmokų grupė – Emilija, Dominykas, Lina, Andrėja, Aistė, Ema, Greta, Vėjūnė, Elzė ir Gabija – kartu su mokytojomis Lile ir Lolita išskridome į Barseloną ir nusileidę nustebome, aerouoste pamatę daugybę reporterių ir žurnalistų. Manėme, kad jie laukia kokių nors įžymybių, todėl buvo labai baisu išgirdus apie lėktuvo katastrofą – žinios apie jos detales lydėjo mus beveik visą viešnagės laiką.
Kaip visada, buvome labai šiltai sutikti – visa mokykla susirinko mūsų pasveikinti. Mažųjų dovanojami apelsinai, dainos „Imagine“ melodija ir šokio ritmas dar ilgai išliks atminty.
Mokykloje mokėmės sakyti patarles ir įdomius posakius kataloniškai, žinoma, išmokėme ir ispanus keletą lietuviškų posakių: Eik tu peklon! Rupūs miltai! Safem una kasadieta ! Et falta un rego. Jie pralinksmindavo ir padėdavo geriau vieniems kitus suprasti.
Apžiūrėjome mokyklą. Pradinėse klasėse nuo šių metų jie jau nenaudoja vadovėlių, bet mokosi pagal temas: fėjos, kosmosas, gaisrinė, kinas ir pan. Nuo kitų metų ir vidurinėje mokykloje bus atsisakoma vadovėlių ir pereinama dirbti panašiu principu, pagal atskiras temas. Pastebėjome, kad mokymasis čia tikrai kitoks: daug bendravimo, praktinės veiklos, o tokių rimtų pamokų kaip pas mus lyg ir nematėme. Tačiau, kad ispanai būtų pasirodę mažiau žinantys, irgi nepastebėjome…
Gaminome marcipaninius saldainius ir dovanojome vieni kitiems, daug keliavome: lipome į kalnus, vaikštinėjome palei jūrą, kai kas net išdrįso maudytis, aplankėme vienintelį ežerą, kur vanduo saldus, apžiūrėjome Valensiją, lankėmės muziejuose ir koncertuose, visko ragavome, bet daugiausia – bendravome…
Atsisveikinimo ceremonijos metu buvome apdovanoti įvairiausiais prizais, kurie skambėjo gana neįprastai, bet atskleidė kiekvieno iš mūsų santykį su savo draugu ar kaip kitaip apibūdino, pavyzdžiui: „Parko karalienei“, „Man tikrai patinka eiti į Starbucks“, „Stebuklas, kad Tave sutikau“ ir pan.
Mes atsisveikindami padainavome sutartinę ir pakvietėme pašokti lietuvišką ratelį, o galiausiai visi trimis kalbomis ( ispaniškai, angliškai ir lietuviškai) sudainavome vieną dainą, kurios žodžiai lietuviškai skambėjo taip:
Saulė kyla kiekvieną dieną
Ir viskas vėl prasideda.
Mes nugalėsim nakties tamsą,
Nes visi norim geresnio pasaulio,
Kur būtų taika ir šviesa.
Mes neturim nieko bijoti,
Net ir smagiai dviračiais važiuoti.
Dabar belieka laukti birželio 6 dieną atvyksiančių ispanų. Labai kviečiame visus, kam įdomu, prisijungti prie mūsų, kai būsime mokykloje.
Grupės vardu Lolita Kučinskienė
