Susitikimas su rašytoju Alvydu Šlepiku

Penktadienį, spalio 19 dieną, vyresniųjų klasių gimnazistai mokyklos aktų salėje susitiko su režisieriumi, poetu ir prozininku Alvydu Šlepiku. Susitikime pristatyta pirmoji jo prozos knyga „Mano vardas – Marytė“. Šis romanas – „Metų knygos rinkimų 2012“ nominantas – pasakoja apie „vilko vaikų“ likimą. Autorių ir jo knygą pristatė Šilokarčemos laikraščio redaktorė Kristina Toleikienė, gimnazistai paskaitė kūrinio ištraukų, autorius santūriai, tačiau jautriai ir įdomiai papasakojo apie knygą ir patirtį, sukauptą ją berašant. Pabaigoje buvo parodytas trumpas dokumentinis filmas, sumontuotas iš autentiškų to meto kadrų, skaudžiai primenančių: istorija – ne statistika, istorija – tai tokių kaip ir mes žmonių (ne)gyvenimai.Tiems, kurie nebuvo šiame susitikime ir dar svarsto, ar skaityti romaną (dvi knygas autorius padovanojo gimnazijos bibliotekai), pridedame knygos anotaciją ir paties rašytojo mintis apie savo kūrinį.
Knygos anotacijaRomanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikų“ situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais.„Karus kažkas pradeda, kažkas tampa nugalėtojais, tačiau našlės ir vaikai pralaimi visada. Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, jie – tarp pralaimėjusių, nes žuvusieji buvo jų tėvai, o našlės – jų motinos. Pasaulis plytėjo piktas ir pavargęs. O jie – tik vaikai. Tačiau – vilko vaikai. Ši knyga – apie meilę ir užuojautą. Ir apie atmintį.“ – Alvydas Šlepikas—
„Nepatikėsite, bet rašant šį romaną galvoje vis sukdavosi Charleso Dickenso „Oliveris Tvistas“. Dar prieš pradėdamas darbą žinojau, ko noriu: knygos, kurią sugebėtų perskaityti net komiksus tevartantys paaugliai. Kai rašai apie tikrus įvykius, svarbu kruopščiai atsirinkti dokumentinę medžiagą ir sudėlioti ją taip, kad skaitytojui nereiktų pro ją „jėga brautis“. (šaltinis – veidas.lt)
P. S. http://www.youtube.com/watch?v=MEjVViZyXHI galima rasti vaizdo įrašą, kuriame 2012 vasario 24 dieną Alvydas Šlepikas pristato romaną  Vilniaus knygų mugėje.

Palikti komentarą