Paauglystė – tai lyg kelionė iš punkto „vaikas“ į punktą „suaugusysis“. Apibūdindama šį amžiaus tarpsnį, psichologė Aušra Kurienė siūlo įsivaizduoti paauglį, viena koja vis dar stovintį vaikystės pasaulyje, o kita jau trepsintį suaugusiųjų teritorijoje ir siekiantį pareikšti savo teises. Kadangi taip stovėti yra labai nepatogu, paauglys nuolat svirduliuoja, tai stebindamas branda, tai vėl nuvildamas tėvus ir mokytojus savo vaikiškumu.
Vis dėlto paauglystėje įveikiama daug raidos uždavinių. Paaugliai jau geba logiškai mąstyti, filosofuoti, nuo idealistinio požiūrio į pasaulį ir santykius prieiti iki tikroviško tų dalykų suvokimo ir priėmimo. Geriau supranta sudėtingas moralines situacijas, sumažėja kategoriškumas. Labiau geba įsipareigoti ir tų įsipareigojimų laikytis, užmegzti ilgalaikius santykius. Psichologų teigimu, pagrindiniu paauglystės uždaviniu tampa tapatumo (taip pat ir lytinio) ieškojimas.
Tuo metu tyko nemažai pavojų, galinčių pasunkinti paauglio raidą. Svarbiausi iš jų – tai anksčiau įgytas menkavertiškumas, nesaugumas; emociškai sutrikdyti ar nutraukti ryšiai su artimiausiais šeimos nariais ir draugais (tėvų skyrybos ir išvykimas, išdavystės, lojalumo konfliktai…); laisvės ir atsakomybės balanso sutrikdymas (per dideli apribojimai arba, atvirkščiai, visiškas nevaržymas be reikalavimo atsakyti už pasekmes).
Šaltiniai: Kurienė A. (2017). Kaip užauginti žmogų. Vilnius: Alma Littera.
Dovydaitienė M., Jusienė R. (2014). Konsultavimas mokykloje. Vilnius: VU leidykla.
Parengė Kristina Monkienė, gimnazijos psichologo asistentė
