Pedagogai keliavo po Žemaitiją

Mokinių rudens atostogų metu gimnazijos pedagogai lankėsi Žemaitijoje, grožėjosi jos dvarais ir gamtos objektais. Išvyką organizavo Šilutės Vydūno gimnazijos profesinės sąjungos nariai.

Kelionės įspūdžiais dalijasi mokytoja Jolita Švagždienė:

„Puikus metas rudenį pažinti Žemaitiją iš naujo. Pelkių spalvos dangus, pašykštėjęs skaidrumo, lydėjo mus dvi dienas, suteikdamas išskirtinio žavesio nepakartojamai šio regiono gamtai. Jei dar buvo abejojančių, ar Lietuvoje galima pamatyti Marso kanjonus, tai Šaltiškių molio karjeras Akmenės rajone išsklaidė visas abejones. Pajusti ant savo batų prieš 250 milijonų metų susiformavusį gruntą – ir įspūdis, ir iššūkis. Ne taip paprasta leistis slidžiu šlaitu turint viltį rasti bent pačią mažiausią fosiliją, menančią fitozaurų laikus.

Kamanų pelkė mus pasitiko kupstais kiminų, nubarstytais spanguolių uogomis, žemaūgiais berželiais, nepakartojamu ežero skaidrumu, 30 metrų aukščio svyruojančiu apžvalgos bokštu. Kadangi rezervate galima vaikščioti tik mediniu taku, pelkės liūliavimą galėjome pajusti Kamanų rezervato direkcijoje įrengtoje ekspozicijoje.

Vėsią dieną sušildė Bukantės dvaro sodyboje laukusios darbuotojos su paruošta arbata, gardžia ir sočia žemaitiška vakariene. Žemaičių tarme pasakojimas apie čia gimusią ir vaikystę praleidusią rašytoją Žemaitę leido dar kartą įsitikinti gyvu kalbos lobynu. Atstatytuose sodybos pastatuose puiki tautodailės ekspozicija: kryžiai, medžio drožėjo Stanislovos Riaubos, gražiai vadinto Riaubele, darbai, namų apyvokos daiktai.

Kitos dienos ryto mankšta – energetiniai labirintai. Gal kad lietus, rytas, o gal kad ruduo, buvome vieninteliai lankytojai. Paklaidžioję ir radę išėjimą, pasikrovę energijos kelionę tęsėme toliau. Aplankėme ,,Šaltojo karo muziejų“, vienintelę Europoje ekspoziciją, įrengtą požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse.

Kelionės pabaiga – Plungės dvaro sodyba, priklausiusi kunigaikščiams Oginskiams. Dvaras – tai ne tik statinys, tai visų pirma kultūros židinys. Verta paminėti, kad Oginskių giminė buvo muzikali, todėl neatsitiktinai dvare buvo įkurta muzikos mokykla, kurioje mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Valanda pasivaikščiojimų po parką klausantis legendų – finalinis akordas.

Ir kaipgi neprisiminsi žemaičių krašto poeto Vytauto Mačernio eilių:
Už tai pamėgau ašen rudenį, liūdnas spalvas ir vėją,
Kurs apipurškia lietum gailias, bevystančias gėles.“

Palikti komentarą