Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas

PATVIRTINTA
Šilutės Vydūno gimnazijos direktoriaus
2018-06-08 įsakymu Nr. V1.6-109
 

ŠILUTĖS VYDŪNO GIMNAZIJOS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS 

  1. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas vadovaujantis Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą, gimnazijos susitarimais.
  2. Apraše aptariama vertinimo nuostatos, vertinimo sistema, vertinimo tipai ir formos, supažindinimas su vertinimu ir įvertinimu, gautų įvertinimų peržiūrėjimo tvarka, mokinio individualios pažangos stebėjimas.
  3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1.    Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas;

3.2.    Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, kurį atlieka kitas asmuo, dažniausiai mokytojas;

3.3.    Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, numatant tolimesnius mokymosi žingsnius (refleksija);

3.4.    Vertinimo informacija– įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas);

3.5.    Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.

II SKYRIUS

VERTINIMO SISTEMA 

  1. Vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Mokinio pasiekimams ir pažangai vertinti naudojama 10 balų pažymių vertinimo sistema:
Pasiekimų lygis Įvertinimas Trumpas apibūdinimas
aukštesnysis 10 (dešimt) puikiai
9 (devyni) labai gerai
pagrindinis 8 (aštuoni) gerai
7 (septyni) pakankamai gerai
6 (šeši) vidutiniškai
patenkinamas 5 (penki) patenkinamai
4 (keturi) pakankamai patenkinamai
nepatenkinamas 3 (trys) nepatenkinamai
2 (du) blogai
1 (vienas) labai blogai
pasiekimai nėra įvertinti Neįskaityta  
  1. Visų mokomųjų dalykų (išskyrus šio aprašo 6 punkte nurodytų) pasiekimai vertinami pažymiais, taikant 10 balų vertinimo sistemą.
  2. Dorinio ugdymo (etikos, katalikų tikybos, filosofinės etikos, psichologinės etikos), žmogaus saugos dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
  3. Mokinių pasiekimai, įgyti mokantis pagal dalykų modulių programas, vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
  4. Jei mokytojai vertindami atsiskaitymo darbus taiko kitą vertinimo sistemą, jie numato įvertinimų konvertavimo į pažymius pagal 10 balų sistemą būdą bei laiką ir supažindina su jais mokinius.

III SKYRIUS

VERTINIMO TIPAI IR FORMOS

  1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių, kurios esmingai skiriasi pagal paskirtį ir tikslus: vertinimo ugdymo procese (mokant ir mokantis) bei vertinimo baigus kurso, modulio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.
  2. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys bei papildantys formuojamasis, diagnostinis ir kaupiamasis vertinimas.
  3. Formuojamasis vertinimas– nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, skirtas padėti mokiniui mokytis, suteikiantis mokytojui ir mokiniui grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, sudarantis sąlygas laiku suteikti mokiniui pagalbą, siekiant pagerinti mokymosi pasiekimus. Formuojamasis vertinimas yra neformalus, nesiejamas su pažymiu. Mokinio veikla vertinama komentaru žodžiu kiekvieną pamoką reflektuojant, papildant ir taisant atsakymus, atliktus darbus. Komentarai raštu rašomi pagal galimybes ir poreikius, nurodant sėkmes ir nesėkmes, geresnio rezultato siekimo galimybes.
  4. Diagnostinis vertinimas naudojamas siekiant išsiaiškinti mokinio pažangą ir pasiekimus, baigus dalyko programos temą, temos dalį, skyrių, programos, kurso dalį. Diagnostinis vertinimas yra formalus, vertinamas pažymiu. Diagnostinis vertinimas remiasi testų (kontrolinių darbų), savarankiškų, kūrybinių ir projektinių darbų, namų darbų rezultatais bei sukauptos informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus rezultatais.
  5. Pagrindinė vertinimo forma yra testas(kontrolinis darbas)– žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Vadovaujantis gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis Testų taisyklėmis dalykų mokytojai rengia Testų sąvadus (elektronine arba spausdinta forma)ir vykdo testus.
  6. Testai vykdomi pagal direktoriaus pavaduotojo ugdymui sudarytą ir direktoriaus įsakymu patvirtintą testų tvarkaraštį.
  7. Vertinimo periodiškumas:
Savaitinių pamokų skaičius Orientacinis testų skaičius per pusmetį
1 2-3
2 3–5
3 4–6
4 4–7
5 5–9
  1. Testams prilygsta kitos atsiskaitymo formos: rašiniai, referatai, kūrybiniai, praktiniai, laboratoriniai darbai, projektai.
  2. Pagal ugdymo(si)poreikius gali būti organizuojami testų tvarkaraštyje nenumatyti mokinių pasiekimų vertinimai, kurie gali būti įvertinami pagal su mokiniais iš anksto sutartą formą (pažymiais, kaupiamaisiais balais, „įskaita“, „kreditais“ ir kt.):

17.1.  I gimnazijos klasėse mokslo metų pradžioje dalykų pamokose, siekiant išsiaiškinti pasiekimus mokinio, kuris baigė pagrindinio ugdymo programos I dalį (ketverių metų: 5–8 klasės),ir/arba III gimnazijos klasėse mokslo metų pradžioje dalykų pamokose siekiant išsiaiškinti pasiekimus mokinio, kuris baigė pagrindinio ugdymo programos II dalį (dvejų metų: 9–10/gimnazijos I–II klasės). Tai padeda numatyti mokymo(si) priemones ugdymo(si) pažangai gerinti;

17.2.  II gimnazijos klasėse antrame pusmetyje matematikos, lietuvių kalbos ir užsienio kalbų dalyko pamokose, norint padėti mokiniui įsivertinti mokymosi pažangą ir pasiekimus bei suteikti jo poreikius atitinkančią pagalbą, kad mokinys sėkmingai pasiruoštų matematikos ir lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui, užsienio kalbų lygio nustatymui;

17.3.  IV gimnazijos klasėse antrame pusmetyje dalykų pamokose, norint padėti mokiniui įsivertinti mokymosi pažangą ir pasiekimus bei suteikti jo poreikius atitinkančią pagalbą, kad mokinys sėkmingai pasiruoštų dalyko valstybiniam brandos egzaminui.

  1. Planuodamas ugdymo turinį, mokytojas planuoja ir vertinimą, jo periodiškumą, atsiskaitymo formas ir informuoja mokinius pasirašytinai per pirmąją mokomojo dalyko pamoką.
  2. Per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas testas. Tą pačią dieną kartu su testu gali būti kaupiamojo ir praktinio pobūdžio atsiskaitymų: menų disciplinų kūrybinių darbų, IT projektų, pratybų, technologijų praktinių gaminių, kontūrinių žemėlapių, kūno kultūros fizinio parengtumo rodiklių testų ir pan.
  3. Testai ir kiti atsiskaitymo darbai paskutinę pusmečio savaitę nenumatomi ir neorganizuojami.
  4. Lygiagrečiai su testais gali būti taikomi ir kiti mokymosi pasiekimų vertinimo būdai:

21.1.  apklausa žodžiu – monologinis ar dialoginis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis gimtąja ar užsienio kalba;

21.2.  apklausa raštu – iki 20 minučių trukmės; užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios, apimančios ne daugiau medžiagos, nei buvo mokomasi per savaitę;

21.3.  savarankiškas darbas– 10–20 minučių trukmės praktinis darbas, skirtas sužinoti, kaip mokinys suprato temos dalį, kaip geba pritaikyti įgytas žinias, individualiai atlikdamas praktines užduotis;

21.4.  projektinė veikla – pagal ugdymo planą numatyta projektinė veikla (atskirų klasių ar visiems mokiniams), kurios įvertinimo formą numato projektinės veiklos organizatoriai;

21.5.  kaupiamasis vertinimas – mokinių pasiekimų ir pažangos suminis vertinimas už tam tikras ugdymo(si) veiklas ar jų periodus naudojant pagal nustatytus kriterijus įvairius galimus vertinimo ir įsivertinimo būdus (už aktyvų ir efektyvų darbą pamokoje, bendradarbiavimą ir darnią lyderystę pamokoje, teisingai atliktas papildomas užduotis, sistemingai atliekamus namų darbus, kūrybiškai pritaikomas įgytas žinias, dalyvavimą olimpiadose, konkursuose bei konferencijose, už aplankytus spektaklius, koncertus, parodas ir pan.);

21.6.  „kredito“ („bonuso“) balai – per einamas pamokas už tam tikras ugdymo(si) veiklas surinkti balai, kurie gali būti pridėti prie įvairių įvertinimų.

  1. Mokinio mokymosi pasiekimams ugdymo laikotarpio pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas. Apibendrinamasis vertinimas yra formalus, vertinamas pažymiu, įskaita, baigus kurso, modulio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.
  2. Apibendrinamajam vertinimui taikoma 10 balų vertinimo sistema:

23.1.  patenkinamas įvertinimas – 4–10 balų įvertinimas, įrašai „atleistas“ ar „įskaityta“;

23.2.  nepatenkinamas įvertinimas – 1–3 balų įvertinimas, įrašas „neįskaityta“.

  1. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, pusmečio dalyko įvertinimas fiksuojamas iš visų atitinkamo laikotarpio įvertinimų, skaičiuojant jų svertinį arba aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisyklę.
  2. Kokie svertinio vidurkio dėmenys daro įtaką pusmečio dalyko įvertinimui ir kokie svertiniai koeficientai taikomi pažymiams, pristatoma mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pusmečio pradžioje.
  3. Metinis įvertinimas fiksuojamas mokytojo nuožiūra iš I ir II pusmečių įvertinimų arba visų mokslo metų dalyko įvertinimų, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles.
  4. Jei mokinys per pusmetį be pateisinamos priežasties neatliko nė vieno testo (ar testui prilygstančių užduočių), mokinio dalyko pusmečio pasiekimai vertinami 1 („labai blogai“).
  5. Jei mokinys dėl svarbių – ligos ar mokyklos vadovo pateisintų – priežasčių per pusmetį neatliko nė vieno testo (ar testui prilygstančių užduočių), nė vieno darbo, fiksuojamas įrašas „atleista“.
  6. Mokiniui, atleistam nuo kūno kultūros ar kito dalyko pamokų pagal gydytojo rekomendaciją (antrame pusmetyje arba visus mokslo metus), pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atleista“.
  7. Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas „įsk“, jei iš dviejų pusmečių bent vienas turi įvertinimą „įsk“.
  8. Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas „neįsk“, jei I ir II pusmečio įvertinimai yra „neįsk“.
  9. Besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą mokiniui, kuris pusmečio pirmą ar paskutinę savaitę dalyko kurso programą keitė iš bendrojo (B) į išplėstinį(A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas atsiskaitymo už bendrojo ir išplėstinio kurso skirtumą pažymys, kuris įforminamas pagal šio aprašo 3 ir 4 priede numatytas formas.
  10. Besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą mokiniui, kuris pusmečio pirmą ar paskutinę savaitę dalyko kurso programą keitė iš išplėstinio (A) į bendrąjį (B), dėl galutinio įvertinimo sprendimą priima mokytojas, atsižvelgdamas į įgyvendintą dalyko ugdymo planą. Jei dalyko bendrojo kurso ugdymo planas nėra pilnai įgyvendintas ar mokinį netenkina įvertinimas, pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas atsiskaitymo už bendrojo ir išplėstinio kurso skirtumą pažymys, kuris įforminamas pagal šio aprašo 3 ir 4 priede numatytas formas.
  11. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas, įformintas pagal šio aprašo 5 priedą, laikomas metiniu.
  12. Mokiniui, besigydančiam namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pusmečio ir (arba) metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į visus turimus ugdymo laikotarpiais pasiektus mokymosi pasiekimus. Iš šių įstaigų pristatyti dalyko įvertinimai į dienyną gali būti įrašomi visi arba tik jų aritmetinis vidurkis.
  13. Mokiniui, kuris atvyko iš kitos mokyklos ar bendrojo ugdymo programos dalį laikinai mokėsi kitos šalies mokykloje ir kai kurių dalykų nesimokė, gimnazija sudaro sąlygas šių dalykų mokytis ir atsiskaityti.

V SKYRIUS

SUPAŽINDINIMAS SU VERTINIMU IR ĮVERTINIMU 

  1. Bendra informacija apie vertinimo sistemą publikuojama gimnazijos svetainėje.
  2. Su bendra vertinimo sistema 1–4 klasių gimnazistų tėvai supažindinami kasmet pirmame visuotiniame tėvų susirinkime.
  3. Mokslo metų pradžioje per pirmąją savo dalyko pamoką kiekvienas mokytojas supažindina mokinius pasirašytinai su savo dalyko, modulio, pasirenkamojo dalyko programa, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas.
  4. Dalyko mokytojai užtikrina vertinimo metu sukauptos informacijos pateikimą elektroniniame dienyne bei informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus elektroniniame dienyne vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais ir gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintais Šilutės Vydūno gimnazijos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatais.
  5. Mokinio, turinčio ugdymo plano dalykų nepatenkinamus pusmečio įvertinimus, dalyko mokytojas, užfiksavęs neigiamą įvertinimą, kartu su mokiniu pagal šios tvarkos 1 priede nustatytą formą pildo Apibendrinamo neigiamo įvertinimo kompensacinių priemonių planą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia klasės vadovui.
  6. Klasės vadovas, gavęs užpildytą Apibendrinamo neigiamo įvertinimo kompensacinių priemonių planą, supažindina tėvus su mokinio ugdymosi rezultatais. informuoja tėvus apie mokinio ugdymosi rezultatus.
  7. Vadovaujantis Apibendrinamo neigiamo įvertinimo kompensacinių priemonių plano pagrindu priimtais nutarimais ir mokinio įsipareigojimais, mokiniui teikiama mokymosi pagalba, kuri įforminama pagal šio aprašo 2 priede nustatytą formą.
  8. Mokinio, turinčio neigiamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, neatliktą socialinę pilietinę veiklą, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo, įforminto pagal šios tvarkos 2 priede nustatytą formą, skyrimo klausimus svarsto visi mokytojų tarybos nariai ir teikia gimnazijos direktoriui nutarimą dėl mokinio tolesnio mokymosi gimnazijoje galimybių.
  9. Su direktoriaus įsakymu dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę, ugdymo programos baigimo, papildomų darbų skyrimo ar palikimo kartoti ugdymo programą klasės vadovas mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) supažindina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pasibaigus ugdymo procesui.

VI SKYRIUS

GAUTŲ ĮVERTINIMŲ PERŽIŪRĖJIMO TVARKA

  1. Gimnazijoje numatyta mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gautų pasiekimų įvertinimų peržiūrėjimo tvarka:

46.1.  prašymus dėl pasiekimų įvertinimo nagrinėjimo gali teikti tėvai arba globėjai, jei mokiniui nėra 16 metų, ir mokiniai, turintys 16 metų;

46.2.  prašymas teikiamas gimnazijos direktoriui po įvertinimų paskelbimų per savaitę laiko;

46.3.  direktorius įsakymu formuoja komisiją, kurią sudaro dalyką kuruojantis pavaduotojas ir du dalyko mokytojai; jei dalyko mokytojas gimnazijoje yra vienas, į komisiją kviečiamas atitinkamos metodinės grupės metodinės grupės pirmininkas arba kitas grupės narys;

46.4.  mokytojas, kurio dalyko pasiekimo įvertinimas yra nagrinėjamas, pateikia komisijai įvertinimą pagrindžiančią medžiagą;

46.5.  prašymus komisija turi išnagrinėti per 7 darbo dienas nuo prašymo pateikimo;

46.6.  iš visos per atitinkamą laikotarpį išeitos dalyko medžiagos komisija gali parengti mokiniui užduotis, atitinkančias Bendrųjų ugdymo programų nuostatas;

46.7.  mokinys komisijos nustatytu laiku privalo atvykti ir per nustatytą laiką, dalyvaujant bent dviem komisijos nariams, atlikti užduotis;

46.8.  užduotis visi komisijos nariai vertina balais, gautas balas yra galutinis įvertinimas.

VII SKYRIUS

MOKINIO INDIVIDUALIOS PAŽANGOS STEBĖJIMAS 

  1. Siekiant laiku nustatyti mokiniui kylančius ugdymosi sunkumus, gimnazijoje atliekamas mokinio individualios pažangos (MIP) fiksavimas ir stebėjimas.
  2. Visi 1–4 klasių gimnazistai pildo MIP anketas:

48.1.  1–2 gimnazijos klasių mokiniai anketą pildo kas mėnesį (užpildydami anketoje pateiktą lentelę);

48.2.  3–4 gimnazijos klasių mokiniai anketą pildo kas du mėnesius (rašydami refleksijas pagal anketoje pateiktus teiginius).

  1. Kiekvienų mokslo metų rugsėjo 1 d. klasės valandėlių metu gimnazistai anketose suformuluoja savo pažangos ir pasiekimų lūkesčius.
  2. Pirmojo pusmečio ir mokslo metų pabaigoje kiekvienas mokinys anketoje argumentuotai raštu įsivertina, kiek pavyko įgyvendinti mokslo metų pradžioje suformuluotus savo pažangos ir pasiekimų lūkesčius.
  3. Mokinio individualios pažangos anketų duomenys naudojami:

51.1.  klasės valandėlių metu teikiant mokiniams grįžtamąjį ryšį apie mokinio individualią pažangą; informacija gali būti teikiama individualiai, mokinių grupei arba visai klasei;

51.2.  tėvų susirinkimų arba individualių susitikimų su mokinių tėvais metu informuojant tėvus apie individualius mokinio pasiekimus;

51.3.  klasėje dirbančių mokytojų grupių susirinkimų metu teikiant mokytojams informaciją apie klasės ir mokinių individualius poreikius bei pasiekimus.